KOPLYTSTULPIS 1710 M. MARO AUKOMS ATMINTI

1710 m. Pikelius su apylinkėmis palietė didysis maras, juodąją mirtimi vadinamas. Daug žmonių išmirė. Apie maro baisumus ėjo iš kartos į kartą, žmonės jo labai bijojo. 1827 m. maro aukoms atminti miestelyje buvo pastatytas mūrinis kryžius, turėjęs pikeliškius nuo naujo maro pavojaus gelbėti. Ant koplytstulpio yra užrašas: „fundansyie Juzefas ir Agnieszkas Milewiczu A.D. 1827 pamuravotas“. Tai buvusių stambių ūkininkų Milevičių giminės fundacija. Akmenis paminklui sugabeno mietelio gyventojai, kurių protėvius buvo palietusi maro šmėkla. Manoma, kad greičiausiai šis paminklas tais metais buvo atstatytas.

Praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje, koplytstulpio viršutinės dalies nišoje, dar tebestovėjo medinės šventųjų skulptūrėlės, daugiau kaip prieš šimtmetį išdrožtos nežinomo medžio drožėjo. Tai buvo pagrindinis akcentas, jo siela. Jomis galėjo pasigrožėti miestelio gyventojai bei atvykėliai. Neretas, praeidamas pro šalį net ir kepurę nukeldavo. Bet po vienos nakties neliko skulptūrėlių, jos buvo išgabentos nežinoma kryptimi.

Koplytstulpis buvo ne kartą restauruotas. Bandydavo jį nutinkuoti, bet vis nesėkmingai – tinkas nelaikydavo, vis nubyrėdavo. 2017 metais koplytstulpis buvo restauruotas, bet jis neturėjo tikro autentiškumo, nes trūko skulptūrėlių. Kokios jos buvo, kaip tiksliai jos atrodė niekas neprisiminė. 2018 metais surasta nuotrauka su skulptūromis. Ir tais pačiais metais skulptūros (Šv. Jono Napomuko, Šv. Vincento, Pietos, Nukryžiuotojo) sukurtos menininko, medžio drožėjo Rimanto Laimos ir įkurdintos koplytstulpyje.

Literatūra:

Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, IV tomas. – Vilnius: „Mintis“, 1991. – 406, 407 p.

Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas/ (sudarė:Eugenijus Manelis ir Antanas Račas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedinių leidybos centras, 2001 -2016. – 566 p.

Vaidas Runkauskas. Į Pikelių koplystulpį sugrįžo šventųjų skulptūrėlės // Santarvė. – 2018. – Geg. 4. – Nr. 34. – P. 11, 19.

PAMINKLAS VYTAUTO DIDŽIOJO MIRTIES 500–OSIOMS METINĖMS ATMINTI

1930 metais Lietuvoje buvo minimos 500–osios Vytauto Didžiojo mirties metinės. Jo garbei daugelyje vietovių buvo pastatyti paminklai, tame tarpe ir Pikeliuose. Paminklas pastatytas netoli bažnyčios, miestelio centre.

Senųjų pikeliškių pasakojimu, paminklas Vytautui Didžiajam buvo statomas Šaulių būrio iniciatyva ir lėšomis. Paminklą mūrijo vietinis mūrininkas Rimkus. Kas darė projektą, nėra žinoma. Paminklo viršūnę turėjo užbaigti Vytauto Didžiojo bronzinis biustas, bet dėl neaiškių priežasčių šis planas nebuvo įgyvendintas.

Paminklo pašventinimo ir atidengimo iškilmės įvyko 1930 m. rugsėjo 8 d. Jos buvo nepaprastai iškilmingos. Prie parapijos salės buvo pastatyti dekoratyviniai vartai su išradingai įkomponuotais Gedimino stulpais. Miestelio centre organizuota iškilminga eisena, kurioje dalyvavo labai daug žmonių bei buvo nešamas Vytauto Didžiojo portretas. Eisena aplankė pradinę mokyklą, P. Adamkevičiaus vaistinę, kitus žymesnius objektus. Visur buvo sakomos šventinės kalbos. Įspūdingą kalbą, šalia paminklo, pasakė šaulių būrio pirmininkas Petras Savickas. Paminklą pašventino kun. Povilas Morkys.

Per II–ąjį pasaulinį karą paminklas buvo apgadintas. Šitokios būklės paminklas stovėjo ilgą laiką ir po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. paminklas pirmą kartą restauruotas. 2010 metais Kultūros paveldo centro ir LR restauratorių sąjungos vykdomo projekto „Vytautijada“ metu paminklas dar kartą restauruotas. Po restauracijos paminklo vizualinis vaizdas pasikeitė, neliko kai kurių simbolių bei pakeista spalva.

Literatūra:

Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas/ Sudarė: Eugenijus Manelis ir Antanas Račas).- Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2001. – 566 p.

Pikelių aštuonmetės mokyklos mokytojos Birutės Rapalienės užrašyti vietinio gyventojo Adolfo Čejausko prisiminimai.

PIKELIŲ ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIOS STATINIŲ KOMPLEKSAS

Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia minima tarp įspūdingiausių Lietuvoje „medinio baroko“ bažnyčių ir vienintelė su septyniais altoriais. Medinė bažnyčia stačiakampio plano, žemomis sienomis ir auštu stogu su trisiene apside, pastatyta XVII amžiaus pradžioje. Manoma, kad 1636 m. bažnyčia buvo atstatyta, nes bažnyčioje rastas užrašas „Anno Dom. 1636 J. Per. Aejtowicz“. Pirmoji bažnyčia buvo vienos navos, spėjama, kad kitos dvi navos pristatytos 1752 m. ir kai kuriuose šaltiniuose ši data nurodoma, kaip bažnyčios pastatymo data.

Išorės architektūra, pasižymi kraštutiniu paprastumu ir yra savita. Stambios, asimetriškos tūrių masės. Aukštas daugiašlaitis stogas, lygios sienos, su retai išdėstytais langais, dvelkia gyliu, archajišku liaudiškumu. Išorėje nėra nei puošmenų, nei smulkių detalių.

Pikelių Švč. Trejybės bažnyčios statinių kompleksą sudaro: varpinė, koplytstulpis, akmens riedulių tvora su vartais, du kryžiai.

Architektūriniu meniniu požiūriu Pikelių bažnyčia išsaugo gana vientisą interjero ansamblį. Interjero architektūra suskamba netikėtu kontrastu, kur slepiasi žaismingų spalvų ir formų, iškilmingumu pasižymintis baroko kūrėjų meistrystės, altorių ansamblis.

Pikelių Švč. Trejybės bažnyčios interjeras yra vienas gražiausių ir liaudiškiausių Lietuvoje. Jis žavi gausiu, bet neperkrautu dekoru, subtiliu spalvų ir ornamento panaudojimu. Tai unikalus medžio statybos paminklas, į kurį daugiau panašių mažai rasime.

Presbiterijoje yra trys balti auksu švytintis, drožiniais nuo apačios iki viršaus padengti altoriai: centrinis Švč. Trejybės altorius, kairėje presbiterijos pusėje Nukryžiuotojo altorius, dešinėje presbiterijos pusėje Šv. Antano altorius.

Kairėje navos pusėje Mergelės Marijos sopulingosios altorius įprastai vaizduojamas su 7 kardais, bet Pikelių Švč. Trejybės bažnyčioje pavaizduota su vienu kardu. Dešinėje navos pusėje Šv. Judo Tado altorius.

Greta piliorius prigludęs Šv. Mykolo Arkangelo altorius. Dešinėje centrinės navos šone Šv. Jono Krikštytojo altorius.

Dalius Stancikas rašo, kad Pikelių bažnyčią galim drąsiai vadinti viena gražiausių medinių Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) bažnyčių (https://www.dautarai.lt/images/pdf/Pikeliu_baznycia.pdf ).

Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia apipinta gilia istorija, aktyvia krikščioniška veikla, ją rėmė žymūs fundatoriai.

Literatūra:

Raimondas Paknys, Dalia Vasiliūnienė, Lietuvos medinės bažnyčios. – R. Paknio leidykla, 2012.

Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“. IV tomas, – Vilius: „Mintis“, 1991, – 406.407 p.

P. Šverebas, Pikelių bažnyčia//Santarvė, 1995,. –Vasaris. 11- Nr. 20-21 (7192-713).

V. Cibulskas, Pikleių bažnyčios altoriai. Istorija ir meninis pobūdis // Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Menotyra. -1991. –T.18. –P.57-69.

AKMENS RIEDULIŲ SKULPTŪROS SKVERE

2015 metais Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto taikomosios skulptūros studijos studentai (vadovas profesorius Osvaldas Neniškis), miesteliui padovanojo 5 akmens riedulių skulptūras.

Stilizuotas arkliukas (aut. Raimonda Šiuodeikytė);
Sraigė (aut. Birutė Saulė);
Sniego senis Olofas iš „Sniego šalies“ (aut. Mantas Petreikis);
Pakalikas iš filmuko „Pakalikai“ (aut. Marius Bumbulis);
Kinetinė skulptūra iš akmens ir metalo, skirta įamžinti Pikeliuose gimusios Estijos šachmatininkės Marie Orav atminimą (aut. Benediktas Mikuckis).

Pratęsiant bendradarbiavimą ir įgyvendinant vykdomą projektą 2016 metais sukurtos dar dvi skulpturos.

Oželis (aut. Marius Bumbulis, Mantas Petreikis);
Skulptūra – stilizuotas laivas, skirtas įamžinti Pikeliuose gimusio Edvardo Jonušo – menininko, skulptoriaus, tapytojo, muziejininko, laivų statytojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriaus, atminimą (aut. Marius Bumbulis, Mantas Petreikis).

Vaikiškos stilizuotos skulptūros pagyvino vaikų žaidimų erdvę, padidino patrauklumą.

Planuojama toliau tęsti projektą, kurio metu, akmeninų skultūrų pagalba, būtų įamžinti Pikeliuose gimusių ir gyvenusių įžymių žmonių atminimas.

Literatūra:

Santarvė Nr. 107 (10373) 2015 m. rugsėjo 24 d.

Pikelių gyventojos Jadvygos Gedutienės informacija, kuri pakvietė profesorių Osvaldą Neniškį su studentais atlikti praktiką ir 2016 metais pratęsta veikla vykdant projektą.

ŠAULIŲ AIKŠTĖ

Lietuvos Šaulių sąjungos aikštė Pikeliuose buvo įkurta tarpukario šaulių būrio iniciatyva. Šiauliai čia vykdė įvairią aktyvią veiklą, vyko pasirengimo mokymai, sportinės varžybos, vaidinimų vakarai ir kt. Sovietmečiu aikštė geranoriškai prižiūrėjo vietos gyventojas Juozas Petkevičius. Ne tik prižiūrėjo, bet ir pastatė du didžiulius akmenis. Ant vieno iš jų stovi didelis išskėstais sparnais erelis, o ant kito 2009 m. iškaltas Vyčio kryžius ir užrašas „Lietuvos šaulių sąjungos aikštė”. 2015 m. įregistruotas žemės sklypas ir suteiktas oficialus Šaulių aikštės vardas.

Atnaujintoje aikštėje yra pavėsinė, pastatyta scena, įrengti suoliukai.

Šiaulių aikštėje vyksta Pikelių miestelio šventės ir kiti renginiai. Čia gali laisvalaikį praleisti vietos gyventojai ir svečiai.

Literatūra:

B.Kviklys. Mūsų Lietuva“. T.3.P.408.

http://www.mke.lt/Pikelių_šaulių_burys

PIKELIŲ ŽYDŲ KAPINĖS

Pikelių žydų kapinės yra miestelyje, apaugusios medžiais, apjuostos akmenine tvora. Gausu antkapinių akmeninių paminklų – macevų. 2009 m. Aleksandrs Freigmanis iš Rygos nufotografavo ir sudarė kapinėse 89 palaidotų asmenų sąrašą, seniausias įrašas – 1844 m., naujausias – 1941 m.

Kapinės įtrauktos į lankytinų objektų sąrašą Mažeikių rajone. 2019 m. pastatytas stendas su aprašymu ir nuotraukomis.