Trumpa istorija
Pikelių miestelis yra Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, Židikų seniūnijoje, 27 km. į šiaurės vakarus nuo Mažeikių miesto, prie Lietuvos ir Latvijos sienos, yra parapijos centras. Vietovardis kilęs nuo asmenvardžio Pikelis.
Istoriniuose šaltiniuose Pikeliai pirmą kartą paminėti 1568 m. kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Pikelius suteikė Jonui Chodkevičiui. 1598 m. Pikelių kaimą įsigijo Jonas ir Kristupas Pikelevičiai–Ošmaniškiai. Reformacijos metu Pikeliuose apsigyveno keliolika reformatų šeimų iš Anglijos bei Škotijos, apie 1576 m. pabėgusių dėl religinio persekiojimo. Tuo metu Pikeliuose buvo susiformavusi reformatų bendruomenė, turėjusi net savo maldos namus. Tai liudija netoli miestelio buvusios reformatų kapinaitės. XVII a. I pusėje Pikeliuose stovėjo katalikų bažnyčia. Tiesa, 1625 m. šaltinio duomenys liudija, kad protestantas Bilevičius su pagalbininkais šią bažnyčią užpuolė ir sugriovė. Po šio įvykio ji buvo atstatyta 1636 m.
1710 m. Pikeliai stipriai nukentėjo nuo maro. Maro aukoms atminti bei tikintis apsisaugoti nuo naujo maro pavojaus 1927 m. buvo pastatytas, o galbūt atstatytas, mūrinis paminklas. 1752 m. iškilo iki šiol išlikusi Švč. Trejybės bažnyčia, remiantis kitais duomenimis tais pačiais metais buvo pristatytos dvi navos. 1769 m. Pikeliams suteikta turgų ir prekymečių privilegija. Gyvenvietė pradėta vadinti miesteliu, kuris garsėjo gerais odininkais bei kailiadirbiais. Miestelyje gyveno daug žydų, kurie čia turėjo savo sinagogą ir mokyklą.
1805 m. Pikeliuose veikė parapijinė mokykla. XIX a. viduryje miestelyje veikė blaivininkų draugija. 1863 m. sukilimo metu Pikelių apylinkėse prieš caro kariuomenę kovėsi sukilėlių būriai, vadovaujami Jono Stanevičiaus, Artūro Groso–Aleksandraičio ir Boleslovo Dluskio-Jablonskio. Lietuviškos spaudos draudimo metu Pikeliuose kunigavęs Paulius Morkys puoselėjo lietuvybę, rūpinosi lietuviškų knygų ir laikraščių gavimu. Vėliau jo iniciatyva Pikeliuose įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Pikeliuose taip pat gyveno ir svarbią veiklą vykdė knygnešiai Kazimieras Ercupas, Feliksas Katavičius, Petras Jerkūnas bei knygrišys, knygnešių rėmėjas Kazys Jerkūnas. Verta pažymėti, kad 1888 m. Pikeliuose gimė generolas Edvardas Adamkevičius, dalyvavęs Nepriklausomybės kovose. Iš Pikelių krašto kilo nemažai žymių žmonių. Per XIX a. miestelis išaugo, jame veikė apie 30 parduotuvių, keturios amatininkų dirbtuvės, tarp jų odos, duonos kepyklos, dvi spirito varyklos.
Tarpukariu miestelyje veikė lietuvių ir žydų mokyklos, paštas, pasienio policijos punktas, ugniagesių šaulių komanda, buvo vaistinė, kelios krautuvės ir keli amatininkai, veikė pieno perdirbimo bendrovė „Žemaitija“. 1924 m. buvo įkurtas Pikelių šaulių būrys, kurio iniciatyva 1930 m. pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas. Šiauliai čia vykdė įvairią aktyvią veiklą – organizavo sportines varžybas, vaidinimų vakarus, aprūpindavo biblioteką knygomis. Po Antrojo pasaulinio karo Pikelių apylinkėse veikė Alkos rinktinės partizanai. Sovietinės okupacijos laikais Pikeliai buvo apylinkės centras.
Nuo 2003 m. aktyviai veikia Pikelių bendruomenė, kuri organizuoja šventes, įvairius renginius, talkas, vykdo projektus, gyventojus skatina domėtis savo krašto istorija, supažindina su ja atvykstančius turistus.